Jeigu įsigijote naujausią „Huawei“ išmanųjį telefoną – akivaizdu, tas įrenginys jus labiausiai sužavėjo savo neprilygstamais fotografiniais sugebėjimais: Kinijos įmonė, padedama Vokietijos optikos ekspertų „Leica“, kuria tokias mobiliosios fotografijos sistemas, kurios mažiausiai metais lenkia viską, ką iš savo slapčiausių laboratorijų kampelių sugebėtų ištraukti konkurentai.
Bet šiais metais „P40/P40 Pro“ įrenginiai vartotojus pasiekia su tam tikromis išlygomis ir trūkumais, dėl kurių gamintojai nė kiek nekalti – JAV Komercijos departamento sankcijos draudžia „Google“ sertifikuoti „Huawei“ telefonus kaip įrenginius, tinkamus „Google“ paslaugoms teikti. Dėl to šiuose įrenginiuose pasigesite tam tikrų programėlių ir paslaugų, tačiau šiame straipsnyje pateiksime sąrašą patarimų, padėsiančių kaip įmanoma supaprastinti telefono keitimo procedūrą ir padaryti taip, kad gyvenimo kokybė su naujuoju telefonu pagerėtų.
Pirmas žingsnis – klonavimas
Taigi, pirmas privalomas žingsnis įsigijus „Huawei P40/P40 Pro“ – „Phone Clone“ paslaugos panaudojimas. Tokia telefono klonavimo procedūra į naują telefoną iš senojo perkels viską, ką įmanoma perkelti. Žinoma, „viskas, kas įmanoma“ nėra „viskas“, tačiau netrukus ir prie to priartėsime. Klonuojant telefoną į naująjį perkelsite beveik visas programėles, kuriomis naudojotės senajame. Taip pat persikels jūsų paskyrų registracijos, nuotraukos, vaizdo įrašai, skambučių žurnalas, žinutės. Visa ši procedūra yra ganėtinai nesudėtinga ir užtrunka maždaug valandą (priklausomai nuo duomenų kiekio, kurį reikia „perpumpuoti“). Perkelti veikiausiai pavyks didžiąją programėlių dalį, tačiau dėl tų pačių „Google“ ir „Huawei“ oficialių santykių draudimo ne visos perkeltosios programėlės veiks: kad jos veiktų, būtinas jų ryšys su „Google Mobile Services“ (GMS) serveriais, o tai yra „draudžiami santykiai“. Todėl programėlės, kuriose vartotojo identifikavimas vykdomas išskirtinai per „Google“ paskyrą arba kuriose siūlomos kokios nors mokamos vidinės paslaugos, gali neveikti taip, kaip numatyta. Tad čia prieinama prie antrojo etapo, padedančio pritaikyti „Huawei P40/P40 Pro“ telefoną įprastiniam naudojimui.
Antras žingsnis – programėlių „patikrinimas“
Antras veiksmas, kurį reikėtų atlikti – pabandyti įsijungti kiekvieną perkeltą programėlę. Jeigu ir įsijungsite, ir prisijungsite, ir viskas veiks taip, kaip jau esate pratę – puiku, nieko daryti nereikia. Jeigu veiks ne taip, kaip numatyta (pamatysite įspėjimą, kad programėlės veikimui būtinas prisijungimas prie GMS ar programėlė tiesiog neužsikraus), teks jos ieškoti „Huawei“ programėlių parduotuvėje „App Gallery“ – joje įkeltos tokio paties pavadinimo programėlės veikia lygiai taip pat, kaip ir esančiosios „Play Store“, tik ryšį (būtiną vartotojo atpažinimui, dalinimuisi duomenimis, apmokėjimui už paslaugas ir panašiai) palaiko per „Huawei Mobile Services“ (HMS) serverius. Nors akivaizdu, kad kol kas kiekybiškai „App Gallery“ programėlių pasiūla yra mažesnė, nei „Play Store“, šis skirtumas labai intensyviai mažinamas, ypatingą dėmesį skiriant „regioninėms paslaugoms“ – vietinėms finansinėms, žiniasklaidos, susisiekimo ar kitoms programėlėms, be kurios šiuolaikiškas telefonas tiesiog neįsivaizduojamas.
Trečias žingsnis – trūkstamų programėlių „užsakymas“
Jeigu pageidaujamos programėlės „App Gallery“ neradote – ją galima „užsisakyti“ pasinaudojus „Wishlist“ funkcija. Programėlių parduotuvės kuratoriai pagal tokių užsakymų gausą žinos, kur nukreipti savo dėmesį ir kokį programėlės kūrėją skatinti įkelti savo programėlę ir į „App Gallery“ yra aktualiausia. O kai programėlė bus perkelta, priklausomai nuo vartotojo pasirinkimo nutiks vienas iš dviejų dalykų: arba gausite pranešimą, kad programėlė jau yra parengta diegti, arba ji bus iškart įdiegta.
Ketvirtas žingsnis – trečiosios šalys
Dar vienas sprendimas, labai plačiai atveriantis duris į programėlių pasaulį naujausių „Huawei“ telefonų naudotojams yra vadinamoji „Petal“ paieška. Tai yra specializuota programėlių paieškos priemonė, kuri agreguoja keleto skirtingų patikimų „trečiųjų šalių“ programėlių parduotuvių paieškos rezultatus. Pavyzdžiui, tokiu būdu galite rasti net kelis „Netflix“ programėlės šaltinius. Žinoma, iškart kils klausimas – ar saugu diegtis programėles iš neaiškių „trečiųjų šalių“ šaltinių? O į šį klausimą atsako viena įgimta „Petal“ savybė: prieš įdiegiant kiekvieną programėlę įvykdomas jos antivirusinis skenavimas – išsiaiškinama, ar į ją nėra įbruktas koks nors netikėtas prielipas, galintis vykdyti „nedokumentuotas funkcijas“.
Penktas žingsnis – alternatyvos
Kai kurių paslaugų – ypač tų, kurias teikia patys „Google“ – be išskirtinių skaitmeninės akrobatikos veiksmų pasiekti naudojantis „Huawei P40/P40 Pro“ nesugebėsite. Bet iš esmės visais atvejais „Google“ nėra vieninteliai (ar net geriausi) vienos ar kitos paslaugos teikėjai.
Tarkime „Here Maps“ navigacija vairuotojus gali nustebinti patogiu funkcionalumu, kurio nesiūlo nei „Google Maps“, nei „Waze“, ypač žmonėms, keliaujantiems už Europos Sąjungos ribų: žemėlapių, veikiančių ir be mobiliojo interneto, atsisiuntimą. Maža to, ši navigacijos programa garsiniu signalu įspės kiekvieną kartą, kai viršysite leistiną greitį bet kurioje kelio atkarpoje. Greičio mėgėjus gal ir erzins, bet svečiuojantis kitoje šalyje šeimininko namų taisyklių laikytis yra mandagu.
Kita programėlė, kuriai galima rasti puikią alternatyvą, yra naršyklė „Chrome“. Tiesą sakant, „App Gallery“ jums pateiks gana ilgą sąrašą naršyklių, kuriomis galima pakeisti pasaulyje populiariausią „Google“ pasiūlymą, įskaitant ir nemažą ištikimų gerbėjų ratą turinčią „Opera“ ar gana neseniai stipriai atnaujintą ir labai greitai populiarėjančią „Microsoft Edge“ naršyklę (perkeliamą klonuojant įrenginį). Nors puikiai veikia ir visas šiuolaikiškoms naršyklėms privalomas galimybes siūlo ir standartinė „Huawei“ naršyklė.
„YouTube“ yra paslauga, kurią pakeisti alternatyvomis iš tiesų sunku. Kol neprisimenate, kad programėlė nėra vienintelis būdas pasiekti „YouTube“ turinį – visa tai galima atlikti ir paprasčiausiai naršyklėje keliaujant į youtube.com svetainę. O jau tuomet viskas veikia įprastu būdu.
„Gmail“ pašto paskyra taip pat yra prieinama jungiantis per naršyklę. Arba per „AppGallery“ siūlomas programėles, kurios veikia ne ką prasčiau nei oficiali „Gmail“ programėlė. Na, pavyzdžiui, „Alpha Mail“, gebanti valdyti ne tik „Gmail“ bet ir kitokias pašto dėžutes. Tiesa, jokių papildomų programėlių tam net ieškoti nereikia – visas šias funkcijas atlieka ir „pagal nutylėjimą“ įdiegta „Huawei“ pašto programėlė, kurią rasite vos įsijungę telefoną.
Na, o žinant, kad „Google“ turi tam tikrų teisinių sunkumų dėl piktnaudžiavimo monopoline padėtimi paslaugų rinkoje, tokių alternatyvų naudojimas yra netgi sveikintinas – jos leis pažvelgti plačiau ir pamatyti, kad „Google“ yra tikrai ne vieninteliai ir netgi nebūtinai geriausi tam tikrų paslaugų teikėjai.
